Christian Fridrich Samuel Haneman
Homeopatija – tai gydymo sistema, kurios pagrindas yra potencijuotų homeopatinių priemonių (vaistų) panaudojimas gydymo tikslais.
Metodikos principus Gufelando medicinos žurnale 1796 metais paskelbė genialus vokiečių mokslininkas Christian Fridrich Samuel Haneman.
PAGRINDINIAI KLASIKINIO HOMEOPATINIO GYDYMO PRINCIPAI IR SĄVOKOS:
POTENCIJAVIMAS
Potencijuota priemonė (vaistas) ruošiama etapais praskiedžiant ir kratant pradinę vaistinę medžiagą.
Būtent kratymas turi ypatingą reikšmę.
Kratant, ruošiamam vaistui, perduodamas papildomas „kinetinis energetinis potencialas“, kurio dėka preparate atsiranda naujos gydomosios savybės.
Priklausomai nuo praskiedimo lygio (pradinės skiedžiamosios medžiagos dalies ir skiediklio dalių santykio), homeopatijoje išskiriamos trys pagrindinės praskiedimo skalės, tai:
- Skalė ,,D“– tai viena skiedžiamosios medžiagos dalis sumaišoma su 9 skiediklio dalimis.
- Skalė ,,C“– tai viena skiedžiamosios medžiagos dalis sumaišoma su 99 skiediklio dalimis.
- Skalė ,,LM“ arba ,,Q“– tai viena skiedžiamosios medžiagos dalis sumaišoma su
50000 skiediklio dalimis.
Homeopatinio gydymo ypatumas – kuo didesnis vaisto praskiedimo lygis, tuo stipresnis jo gydomasis potencialas. Bet šis potencialas gali būti realizuotas tik esant vienai labai svarbiai sąlygai – panašumui.
PANAŠUMAS
Vaisto aprašymas (materia medica) turi atitikti paciento negalavimą.
Vaistas turi būti maksimaliai „PANAŠUS į susirgimą“, kitaip tariant, maksimaliai dengti (atitikti) ligos kliniką.
Panašumas bus didesnis jeigu vaistas atitiks ne vieną ligos simptomą, o jų visumą. Kuo didesnis „panašumas“ tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė.
REPERTORIZACIJA
Nuo Hanemano laikų, klasikinėje homeopatijoje repertorizacija yra pagrindinis ir vienintelis efektyviausio preparato („teisingo vaisto“) parinkimo būdas.
Repertorizacija vyksta pokalbio metu. Tai labai sudėtingas procesas, reikalaujantis nemažos patirties ir nuolatinio gebėjimų tobulinimo.
DOZĖ
Ši sąvoka homeopatijoje neįvardija gydomosios medžiagos kiekio homeopatiniame preparate.
„Homeopatinė dozė“, tai:
1) potencija („vaisto galia“) – nurodoma šalia vaisto pavadinimo (praskiedimo laipsnis), pavyzdžiui: Arsenicum D10, arba Arsenicum С30, arba Arsenicum LM(Q) 3);
2) preparato kiekis – lašų, žirnelių skaičius;
3) vandens kiekis, panaudotas skiedžiant preparatą;
4) pakratymų kiekis, kurį reikia atlikti prieš naudojant praskiestą preparatą;
5) naudojimo dažnis (kas valandą, kartą per dieną, per mėnesį).
PACIENTO JAUTRUMAS
Vertinant paciento jautrumą vaistams, klasikinėje homeopatijoje naudojama skalė nuo 1 iki 1000 vienetų. Toks platus skalės diapazonas reiškia, kad paciento jautrumas vaistams individualus ir sunkiai prognozuojamas dalykas.
Paciento jautrumui „nustatyti“, kiekvienas homeopatas vadovaujasi intuicija ir praktine patirtimi.
Kadangi jautrumo neįmanoma iš anksto numatyti, labai svarbu įvertinti paciento reakciją į pirmą vaisto dozę.
Gydymo eigoje (sveikstant) jautrumas vaistui keičiasi, dėlto, po kai kurio laiko būtina įvertinti reakciją į gydymą. Esant reikalui, vaistų dozė turi būti pakoreguota.