KARPOS (kondilomos, kontagiozinis moliuskas)

“KARPOS” – ŠALINTI AR GYDYTI?

Paprasčiausias būdas atsikratyti karpų – tiesiog jas pašalinti.

Deja, tai ne visada padeda.

Kodėl?

“Karpos” (tame tarpe žmogaus papilomos virusas,  genitalijų kondilomos) tai užkrečiama, infekcinė, virusinės kilmės liga, priklausanti nuo imuninės sistemos būklės. Dažniausia nuo “karpų” pasveikstama savaime, bet jeigu jos nedingsta, arba po eilinio pašalinimo vėl atsiranda – tuomet reikalinga imuninės sistemos korekcija.

KOKS GI IMUNOSTIMULIACIJOS METODAS GERIAUSIAS

Yra nemažai būdų koreguoti imunitetą. Mūsų nuomone, geriausia tai daryti natūraliais metodais. Savo praktikoje beveik 30 metų sėkmingai naudojame klasikinę homeopatinę karpų gydymo metodiką.

Mūsų tyrimų duomenimis – pilnai pasveiksta 98% dėl šios problemos į kliniką besikreipiančių pacientų.

KARPŲ ŠALINIMO BŪDAI – KURIS GERIAUSIAS?

Yra keletas “apsunkinančių gydymą kriterijų“, pagal kuriuos galima iš anksto numatyti, kad karpų šalinimas (kitaip vadinama „vietinė terapija“*) greičiausiai bus neefektyvus.

Kaip jau minėjome, dažniausia karpos praeina 2 mėnesių laikotarpyje. Būtent tiek laiko reikia organizmui, kad pagamintų naujai apmokytų limfocitų (imuninės sistemos ląstelių) kloną, kuris jau susipažinęs su atsiradusios problemos esme.

Tačiau jeigu skubate išspręsti problemą ir renkatės karpas naikinti, SUSIPAŽINKITE SU ŠIA INFORMACIJA:

• brangesnis metodas – nereiškia, kad jis bus efektyvesnis (pavyzdžiui, šalinimas lazerio pagalba);
• karpų šalinimas lazeriu palieka odoje mažiausiai išreikštus randus;
• labiausiai išreikšti randai lieka po elektros koaguliacijos ir „šaldymu“ azotu (aktualu jei karpos yra ant veido);
• skausmingiausias „gydymo“ būdas – elektros koaguliacija ir „prideginimas“ azotu (aktualu gydant vaikus);
• nei vienas iš „vietinės terapijos“* būdų neišsprendžia problemos iš esmės (šaliną tik pasekmę, o ne ligos atsiradimo priežastį).

* „Vietinė terapija“ – karpų destrukcija naudojant lazerio spindulį, elektros koaguliaciją, skystą azotą, keratolizenę cheminę medžiagą, fito tinktūrą arba skalpelį.

KARPŲ GYDYMĄ APSUNKINANTYS KRITERIJAI

Žemiau išvardinti kriterijai signalizuoja apie labiau išreikštą imuninės sistemos sutrikimą ir imunoterapijos – bio-farmako-punktūros taikymo būtinybę. Esat šiems požymiams vėtinės terapijos paprastai neužtenka:

• karpos egzistuoja ilgiau kaip 2 mėnesius;
• karpų gausa (nepriklausomai nuo lokalizacijos);
• jų atsiradimas ir išsiejimas po eilinio pašalinimo;
• lokalizuojasi pėdoje;
• karpų atsiradimas po nėštumo ir laktacijos periodo;
• jas lydi kiti požymiai: mažakraujystė, odos ligos, vidurių pūtimas, vidurių užkietėjimas, nuolatinis nuovargis, plaukų slinkimas, silpni nagai.

HOMEOPATINĖS IMUNOTERAPIJOS PRIVALUMAI

• Pašalina ligos atsiradimo priežastį.
• Stiprinant imuninę sistemą, apsaugoma nuo kitų, su imunines sistemos sutrikimais susijusių ligų (pavyzdžiui, polinkio peršalinimo ligoms, alergijai, nėštumo toksikozei, persileidimui, onkologinėms ligoms ir kt.).
• Žymiai efektyvesnė negu tiesioginis karpos pašalinamas.
• Nelieka randų (ypač aktualu, jeigu karpos lokalizacijai veide).
• Neskausminga (aktualu gydant vaikus).

KARPOS IR NĖŠTUMAS

Nėštumas visada kelia organizmui didesnius reikalavimus. Vaikelio formavimasis ir laktacijos periodas pareikalaus iš mamos kūno daugybės rezervų (įvairių plastinių medžiagų). Atsparios gydymui karpos, kaip ir kiti mikroelementozė * požymiai (plaukų slinkimas, greitas nuovargis, silpni nagai ir imunitetas), neabejotinai signalizuoja apie jau esamą organizmo „deficitinę būklę“, kuri nėštumo ir laktacijos metu gali tik padidėti, todėl, esant karpoms, planuoti nėštumą – labai neracionalu.

YPAČ ATSPARŪS GYDYMUI ATVEJAI

Jeigu 2 mėnesių laikotarpyje taikytas gydymas nepadėjo – homeopatinė imunoterapija turi būti papildyta kitais imuninės sistemos veiklą palaikančiais veiksniais.

Vienas svarbiausių tokių veiksnų – mikroelementozės*  („deficitinių būklių“) diagnostika ir jos korekcija.

* Mikroelementozė – organizmo būklė, susijusi su mineralų ir mikroelementų trūkumų (viena  iš „deficitinės būklės“ formų).

 

Mikroelementozė diagnozuojama pagal  „plauko tyrimą“ (plauko audinio bioelementinės sudėties nustatymą).