D.U.K.

Dozavimas

1. KLAUSIMAS

Kaip geriau nauduoti homeopatinius vaistus? Prieš naudojant žirniukus (lašiukus) geriau juos ištirpdinti (įlašinti) vandenyje ar sučiulpti ,,sausai“ (įlašinti į burną)?

ATSAKYMAS
Laikykitės ,,savo” homeopato rekomendacijų.

Dažniausiai , jeigu gydantis reikalaujama gerti vaistus kelissyk, geriau vaistus ištirpdinti.

Jeigu paskirta vienintele vaisto dozė, juos galima sučiulpti ,,sausai“.

 

2. KLAUSIMAS

Žinoma, jog homeopatiniai vaistai naudojami nevalgius. Po/prieš kiek laiko galima valgyti?

ATSAKYMAS
Sąvoka ,,nevalgius“ homeopatijoje yra sąlyginė. Svarbu nevartoti homeopatinių vaistų valgant (kartu su maistu).

Burnos gleivinė vaistų vartojimo metu turi būti švari (be maisto likučių). Geriausia vartoti vaistus tarp valgių arba vakare, prieš miegą. Bet, jeigu Jūs jau pavalgėte ir norite išgerti vaistus, prieš tai paskalaukite burną ir palaukę 15 minučių išgerkite juos..

Pedantams – vartokite vaistus tarp valgių arba ne vėliau, kaip 40 minučių prieš ir ne anksčiau, kaip 2 valandos po valgio

 

3. KLAUSIMAS

Ar galima vartoti homeopatinio vaisto tirpalą gurkšnojant iš buteliuko?

ATSAKYMAS
Su kiekvienu gurkšniu į buteliuką patenka seilių ir vaistas užteršiamas.

Dėl tos pačios priežasties nerekomenduotina įdėti atgal į dėžutę homeopatinio vaisto žirnelius, kurie netyčia iškrito į delną. Odos riebalinių liaukų sekretas užterš vaistą.

 

4. KLAUSIMAS

Ar puodelis ir šaukštelis, skirti homeopatiniams vaistams nauduoti, būtinai turi būti iš stiklo ar medžio?

ATSAKYMAS
Nebūtinai.

Galima naudotis net vienkartiniais gaminiais iš plastiko. Mano pacientai naudoja paprastą stiklinę ir metalinį šaukštelį.

 

5. KLAUSIMAS

Kai kurie homeopatai rekomenduoja nauduoti vaistus dažnai – kas valandą arba net kas 15 minučių. Kai kurie rečiau – vieną kartą per dieną arba net per savaitę. Kodėl?

ATSAKYMAS
Gydytojas visada teisus . ,,Dozė“ priklauso nuo ligos/negalavimo aktyvumo.  Ūmaus negalavimo/ligos  pradžioje reikalingas intensyvesnis gydymas. Gydant lėtinės ligas, vaistas geriamas rečiau. Dozė visada turi atitikti ORGANIZMO POREKIUS.

Problema yra ta, kad gydymo metu organizmo poreikis (jautrumas vaistui) gali keistis. Gavę nurodymus (vartojimo rekomendacijas), „neprapulkite“ iš gydytojo akiračio. Nebijokite pasirodyti įkyrūs,  aktyviai palaikykite ryšį su gydytoju per visą gydymo procesą (rašykite, skambinkite).

Efektyvumas

1. KLAUSIMAS

Kuo skiriasi gydymas „daug praskiestais“ homeopatiniais preparatais nuo „mažai praskiestais“ homeopatinių vaistų?

ATSAKYMAS
Mažai praskiesti“ homeopatiniai vaistai, kompleksiniai homeopatiniai preparatai laisvai, be recepto pardavinėjami vaistinėse. Jie negaminami individualiai. Tokie vaistai skiriami pagal simptomus arba diagnozę, pavyzdžiui, angina, galvos skausmas. Apsispręsti, koks preparatas reikalingas, padės vaistininkas, gydytojo patarimas nebūtinas.

Šie preparatai dažniausia padeda tik simptomiškai – ūmios ligos pradinėje fazėje.

Jeigu liga nuolat kartojasi ir reikia koreguoti organizmo susirgimų polinkį  (lėtinė angina, akmenligė ir pan.), Jums galės padėti tik homeopato klasiko individualiai parinkti „daug praskiesti“ homeopatiniai vaistai.

Derinamumas

1. KLAUSIMAS

Ar homeopatinio gydymo metu galima gerti kavos, žolių arbatos, valyti dantis mėtine dantų pasta?

Yra duomenų (daug apie tai rašoma internete), kad kamparas ir minėtos medžiagos homeopatijoje, esant reikalui, naudojamos kaip antidotai, ir todėl gali mažinti vaistų poveikį.

ATSAKYMAS
Jeigu homeopatinis preparatas per stipriai veikia, antidotai dažniausiai nesugeba panaikinti jo poveikį. Tokias atvejais tenka tiesiog padaryti pauzę ir sulaukti vaisto veikimo pabaigos. Homeopatai tokias reakcijas dažniausiai pastebi perdozavus vaistų, arba jeigu pacientas tiesiog labai jautrus šiems vaistams.

Vis dėlto būtų geriau, jei homeopatinio gydymo metu preparatai būtų neužgerinėjami kava ir nevartojami tuoj pat prieš arba po dantų valymo. Klasikinio homeopatinio gydymo metu galėsite tai padaryti prieš/po pusvalandžio.

Jeigu Jūs gydotės „mažai praskiestais“ arba kompleksiniais homeopatiniais vaistais (Heel, DHU, GUNA firmos preparatais), pauzės tarp vaistų ir kavos turėtų būti ilgesnės negu 1-2 val., kartais (patikslins gydytojas) kavos laikinai negalima gerti.

Kadangi žolinių arbatų sudėtyje esantys alkaloidai geba labai aktyviai veikti organizmą, gerti jas arba nuovirus homeopatinio gydymo metu neprasminga. Sąveika tarp alkaloidų ir homeopatinių preparatų sunkiai prognozuojama. Kai kurie gydytojai derina homeopatiją su fitoterapiją, bet, jeigu Jūsų gydytojas  homeopatas – KLASIKAS, žolinių arbatų ir preparatų teks atsisakyti.

 

2. KLAUSIMAS

Ar galima tuo pačiu metu gydytis keliais homeopatiniais vaistais?

ATSAKYMAS
Galima, jeigu yra toks poreikis.

Homeopatas – klasikas dažniausiai paskirs tik vieną vaistinį preparatą. Bet net ir klasikinėje homeopatijoje, esant reikalui, skiriami du, o kartais ir trys homeopatiniai preparatai, bet jie naudojami ne kartu, o paeiliui. Homeopatas – pliuralistas vienu metu skiria iškart kelis praparatus.

Išsamiau apie tai kokie būna homeopatai – Čia

 

3. KLAUSIMAS 

Kaip homeopatija derinama su maisto papildais?

ATSAKYMAS
Homeopatija ir maisto papildai, jei jų sudėtyje nėra augalų ekstraktų, derinami gerai.

Homeopatija – tai atskira, savarankiška gydymo metodika

Maisto papildai negydo. Bet jie, kompensuodami organizmo „deficito būklę“, sugeba sudaryti „pasveikimo sąlygas“ ir pagerinti organizmo prisitaikymo (adaptacines) galimybes.

 

4. KLAUSIMAS

Ar galima homeopatinio gydymo metu naudoti „cheminius“ vaistus?

ATSAKYMAS
Homeopatinis ir „cheminis“ gydymas dažniausia nederinami.

Retais atvejais jie gali ir turi būti derinami, pavyzdžiui, jeigu pacientas jau naudoja gyvybiškai būtinų vaistų: sergant epilepsija, diabetu, sunkia hipertonine liga, turi polinkį trombozei ir pan.

Tik gydytojas, įvertinęs paciento būklę bei ligos eigos ypatumus, gali nuspręsti, ar reikalingas  kompleksinis gydymas.

 

5. KLAUSIMAS

Kokios kategorijos (grupių) cheminių vaistų reikėtų ypatingai vengti homeopatinio gydymo metu?

ATSAKYMAS
Sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą.

Skirtingų grupių vaistų derinimas homeopatinio gydymo metu – tai gydytojo homeopato kompetencijos klausimas.

 

6. KLAUSIMAS

Ar galima vartoti alkoholį homeopatinio gydymo metu?

ATSAKYMAS
Geriau homeopatinio gydymo metu nevartoti alkoholinių gėrimų. Bet ši taisyklė nėra labai griežta iškyrus tuos atvejus, kai gydymo metu pavartojus alkoholio liga paūmėja (alergija, psoriazė, epilepsija, kepenų ligos ir pan.).

Homeopatiniai vaistai nedidina alkoholio toksiškumo.

Kai kuriems iš jų raudonas vynas gali būti antidotas. Todėl dėl alkoholio vartojimo gydymo metu reikėtų  pasitarti su gydytoju.

Laikymas

1. KLAUSIMAS

Kaip ilgai homeopatiniai vaistai sugeba išlaikyti savo gydomąsias savybes?

ATSAKYMAS
Įstatymai įpareigoja kiekvieno vaisto etiketėje nurodyti vartojimo termino pabaigą. Įprastai terminas – dveji metai. Homeopatiniai preparatai, nors ir priskiriami vaistų kategorijai, vis dėl to labai skiriasi nuo tradicinių vaistinių preparatų.

Homeopatiniai vaistai ruošiami etapiškai skiedžiant pirminę medžiagą iki neipaskaičiuojamų „koncentracijų“. Vaisto ruošimo metu pirminė medžiaga dingsta (tai apie didelės potencijos vaistus). Pirminės medžiagos praktiškai nėra vaistuose, kurių praskiedimas pažymėtas ženkleliu C12 (dvyliktą šimtinę potenciją) ir daugiau. Toliau „skiedžiant“ mažėja vaistų „cheminis“ ir didėja „fizinis“ (energetinis) poveikis.

Praktika rodo, kad „didelio praskiedimo“ vaistai (C30 ir daugiau) išsaugo gydomąsias savybes dešimtmečiais. Net ir „pasenę“ „didelio praskiedimo“ homeopatiniai preparatai neįgauna toksinių savybių.

Todėl galiojimo termino sąvoka klasikinėje homeopatijoje sąlyginė.

Jeigu savo vaistinėlėje Jūs turite kompleksinių, mažai praskiestų, preparatų (parskiedimo ženklelis mažiau negu С12 arba raidė D*) arba homeopatinių preparatų ampulėse, būtina paisyti galiojimo termino.

 

2. KLAUSIMAS

Kaip saugoti vaistus? Šaldytuve?

Ar būtina vynioti vaistus į aliuminio foliją?

Ar vaistų transportavimas lėktuvu gali pakeisti vaistų savybes?

ATSAKYMAS
Vaistus šaldytuve laikyti nepatartina, kadangi šaldytuvas visgi elektrinis įrenginys, kuris generuoja aplink save elektromagnetinį lauką.

Dėl vyniojimo į foliją  homeopatų nuomonė skiriasi. Man asmeniškai patinka ši rekomendacija. Tikiu tuo, kad aliuminio folija, ekranuodama išorinį elektromagnetinį poveikį, „apsaugo“ vaistus.

Suvyniotus į foliją vaistus, drąsiai galima nešioti rankinėje kartu su mobiliuoju telefonu, imti su savimi į kelionę lėktuvu.

Laikykite vaistus vaikams nepasiekiamoje vietoje ir ne arčiau negu 0,5 m. nuo veikiančių elektros įrenginių. Nedėkite jų ant televizoriaus, mikrobangų krosnelės.

Tamsi, be kvapiųjų medžiagų spintelė, bus geriausia vieta homeopatiniams vaistams laikyti.

Atsargumas

1. KLAUSIMAS

Medikamentinis paūmėjimas“ – kas tai?

ATSAKYMAS
„Medikamentinis paūmėjimas“- tai galima pirminė reakcija į vaistą. Dažniausiai ligos simptomai nežymiai paūmėja. 

Gali paūmėti iškart po pirmos dozės, bet dažniausiai šis procesas pastebimas pirmą vaistų naudojimo savaitę.

Tai ne alergijos arba vaisto toksiškumo požymis.

Dažniausia praeina savaime.

Būna ne visada.

Tai paskirtos dozės ir paciento jautrumo vaistui disproporcijos išraiška.

Šia situacija visada reikalauja gydymo korekcijos.

 

2. KLAUSIMAS

Ką daryti, jeigu, vartojant homeopatinius vaistus, įvykomedikamentinis paūmėjimas“?

ATSAKYMAS
Nustokite vartoti vaistus iki sumažės paūmėjimo simptomai. Nekartokite vaistų dozės, kol nepasitarsite su gydytoju.

 

3. KLAUSIMAS

Ar gali homeopatija pakenkti?

ATSAKYMAS
Nepaisant homeopatinio gydymo pradžioje įmanomų simptomų paūmėjimo, šis gydymo būdas išlieka venas iš saugiausių.

Daug praskiesti homeopatiniai vaistai (jau neturintys pradinės medžiagos) iš principo negali toksiškai veikti žmogaus organizmo.

Mažai praskiestų homeopatinių preparatų (dar turinčių nedidelį pradinės medžiagos kiekį) toksinis poveikis praktiškai nereikšmingas.

Neatsitiktinai homeopatiniai preparatai  priskiriami vaistų kategorijai. Jie pasižymi konkrečiu poveikiu (dėl to ir naudojami). Homeopatinio gydymo metu patirti ,,nemalonumai“ dažniausia susiję su neteisingu vaistų vartojimu. Negalima vartoti juos savarankiškai ir be saiko – ypatingai didelio praskiedimo vaistinius preparatus.

Nepatarčiau be homeopato „priežiūros“ taikyti šį gydymą vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis.

Homeopatija mobilizuoja organizmą ir tuo pačiu kelia reikalavimus jo pajėgumui. Prieš pradedant gydymą, visada reikėtų įvertinti likusio „pajėgumo“ rezervą. Atkaklus, neteisingas gydymas, neįvertinant organizmo reakcijos gydymo metu, gali dekompensuoti sunkiai sergančio paciento būklę.

Jeigu nesigydysite, savarankiškai, „žalos“ gydantis homeopatiškai nebus.

 

4. KLAUSIMAS

Mano vaikui homeopatas paskyrė vaistų, kurie atgrasiai vadinami – Arsenas!

Arsenas, kaip žinoma, yra stiprus nuodas! Ar aš galiu gydyti jį šiais vaistais?

ATSAKYMAS
Homeopatijos farmakopėjoje vaistams paruošti naudojama nemažai (apie 70%) potencialiai toksiškų medžiagų.

Preparato gamybos met, specialių technologijų dėka, pradinė medžiaga praktiškai „dingsta“. Daug  praskiesti homeopatiniai preparatai (pažymėti skaičiuku, didesniu negu С12 ) pradinės medžiagos nebeturi, ir dėl to jie negeba toksiškai veikti žmogaus organų.

Mažai praskiestuose homeopatiniuose preparatuose, ypač kurie pažymėti skaičiukais D3 ir C3, išlieka nedidelis pradinės medžiagos kiekis. Dėl to neverta gydytis savarankiškai  – net ir homeopatiniais preparatais, ir ypač nerekomenduojama savarankiškai gydyti vaikus.

Nenaudokite ilgai ir negydykite  vaikų  paruoštu homeopatiniu kompleksiniu preparatu, turinčiu sudėtyje gyvsidabrio (Merkurius), ypač jis nerekomenuojamas vaikams iki vienerių metų.

Savigyda

KLAUSIMAS

Sergant kokiomis ligomis kategoriškai nepatartina savarankiškai nauduoti paruoštus  kompleksinius  homeopatinius vaistus?

ATSAKYMAS
Jeigu Jums patinka gydytis savarankiškai, prieš naudodami vaistus atidžiai perskaitykite vaistų sudėtį. Skaitydami etiketę Jūs pastebėsite, kad šalia kiekvieno vaistinio komponento yra raidelės D, С arba К (tai praskiedimo skalė), ir skaičiukas (tai vaistų „jėga“).

Vaistai, turintys savo sudėtyje stipriai praskiestų komponentų, paženklintų С200, К200 ir didesniais skaičiais – labai stiprūs ir gali būti nevisiškai saugūs naudojant juos šiais atvejais:
– senyvas amžius;
– jeigu turite ne vieną sunkią ligą ir ypač dekompensacijos fazėje;
– mažiems vaikams;
– jeigu sergate autoimunine liga, pavyzdžiui, išsėtine skleroze, reumatizmu, polimialgija, reaktyviniu poliartritu, sklerodermija, dermatomiozitu, autoimuniniu tiroiditu, nefroziniu sindromu ir pan.;
– onkologinės ligos;
– nėštumas.

Kontraindikacijos (priešparodymai)

KLAUSIMAS

Ar  yra „priešparodymų“ (kontraindikacijų) homeopatiniam gydymui?

ATSAKYMAS

Kontraindikacijos egzistuoja, bet jie sąlyginiai. Kiekviena kartą, analizuodamas ligą, gydytojas  priima sprendimą, ar įmanomas homeopatinis gydymas (vertinama efektyvumo tikimybė).

Įprasta, jog kuo didesnis gydytojo meistriškumas ir praktinė patirtis, tuo mažiau gali būti kontraindikacijų.

Atsargiau reikia elgtis, jeigu pacientas:
– senyvo amžiaus;
– turi ne vieną ligą dekompensacijos fazėje;
– mažas vaikas;
– serga autoimuninėmis ligomis  (išsėtinė sklerozė, polimialgija, reumatoidinis artritas, skerodermija, dermatomiozitas, tiroiditas, nefrozinis sindromas ir pn);
– serga onkologine liga;
– alergiškas;
– turi padidėjusį jautrumą ir stipriai reaguoja į aplinką (jaučia mėnulio ciklus, oro pasikeitimą).

P.S.
Minėtų pacientų kategorijos gydymas įmanomas, tik jis reikalauja atidesnės kontrolės, specialios vaistų dozavimo taikymo taktikos ir aukštos homeopato kvalifikacijos (patirties).

Nėštumas

1. KLAUSIMAS

Ar galima nėštumo metu naudoti homeopatinius vaistus?

ATSAKYMAS
Iš principo, nėštumo metu homeopatinis gydymas labiau patartinas (saugumo sumetimais) negu bet kuris kito pobūdžio medikamentinis gydymas.

Nepatariu gydytis savarankiškai, ypač esant nėštumo patologijai.

Jeigu iki nėštumo Jūs dar neturėjote „savo“ homeopato, jo paieška nėštumo metu gali tapti problematiška. Nėštumas yra labai atsakingas laikotarpis, kuriuo metu moters organizmui gamta kelia ypatingus reikalavimus. Dėl to savaime didėja įvairių sveikatos sutrikimų tikimybė, ir toli gražu ne kiekvienas homeopatas, bijodamas būti nepagrįstai apkaltintas, imsis gydyti/stebėti nėščiąją.

Problemų nebūna, jeigu gydytojas ginekologas praktikuoja homeopatinį gydymo metodą.

Asmeniškai aš gydau nėščiąsias, jeigu jos prieš pastodamos buvo mano pacientėmis.

 

2. KLAUSIMAS

Ar galima žindymo laikotarpiu taikyti homeopatijos metodą?

ATSAKYMAS
Galima ir būtina, jeigu to reikalauja situacija.

Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo jis bus efektyvesnis.

Dažniausios laktacijos metu pasitaikančios situacijos, reikalaujančias homeopatinio gydymo, būtų šios: laktostazė (išbrinkusios, skausmingos, tvinkčiojančios krūtys), silpna laktacija (mažai pieno), vaiko pilvo diegliai, dujos, neramus vaikas, atsisako motinos krūties, blogai toleruoja motinos pieną („blogas“ pienas) ir pan.

 

3. KLAUSIMAS

Dažnai homeopatai imasi „paruošti“ nėščiąją gimdymui. Kas turima omenyje?

ATSAKYMAS
Nuo senovės homeopatija teikdavo nemažai rekomendacijų, kurios be cheminių vaistų padėdavo išspręsti problemas, atsiradusias nėštumo, gimdymo ir ankstyvojo pogimdyminio laikotarpio metu. Šiuo atveju homeopatija atlieka ne tik gydomąją, bet profilaktinę funkciją.

Nėščiosios ,,ruoša“ gimdyti – tai konsultacijos, kurių metų vertinama ne tik esama simptomatika, bet ir nėštumo patologijos rizikos atsiradimo tikimybė. 

Esant fiziologiniam nėštumui, homeopatiniai preparatai naudojami profilaktiškai (ne nuolatinėmis, o vienkartinėmis dozėmis).

Šios ruošos tikslai:
– persileidimų profilaktika;
– gimdos kaklelio atsivėrimo proceso valdymas;
– adekvataus gimdymo veiklos užtikrinimas;
gimdyminiu traumų pasekmių korekcija;
– pakankamos laktacijos (peno kiekio) užtikrinimas;
– nenormalaus vaiko vystymosi proceso profilaktika.

Amžius

KLAUSIMAS

Nuo kokio amžiaus vaikams jau galima taikyti homeopatinį gydymą?

ATSAKYMAS
Praktiškai nuo kiaušinėlės apvaisinimo momento. Yra žinoma, jog gyvybė prasideda dar prieš gimstant.   

Atsakymas atrodo keistas! Ką gi gydyti, jeigu vaikas dar net negimęs?

Atsakymas suprantamas, kai susipažįstama su klasikinės homeopatijos filosofija, kurios viena iš fundamentalių sąvokų yra „Antimiazmatinės terapijos“ sąvoka.

Vakcinos

KLAUSIMAS

Ar suderinamos vakcinos (skiepai) ir homeopatinis gydymas?

ATSAKYMAS
Homeopatai atsakingiau vertina vakcinaciją negu praktikuontieji alopatinę mediciną. Vakcinacija – tai itin stipri imunologinė intervencija, visada sukelianti pasekmių žmogaus kūnui (taip vadinama – vakcinacinė liga).

Homeopatijos požiūriu kontraindikacijų („priešparodymų“) vakcinacija turi žymiai daugiau, negu nurodyta vakcinos informaciniame lapelyje.

Kodėl?

Pirma. Vakcina ir homeopatiniai vaistai žmogaus organizme konkuruoja tarpusavyje. Ir vakcina, ir homeopatija bando „mobilizuoti“ (nukreipti į savo pusę) tą patį – „organizmo pajėgumą“  (taip vadinama, gyvybės jėga). Vien dėl to skiepytis homeopatinio gydymo metu nevisai racionalu.

Antra. Vakcina visada sukelia organizme vakcinacinę ligą.

Vakcinacinė liga visada aktyvuoja arba palaiko taip vadinamą  sikozinį miazmą.

  Sikozinis miazmas ir ligos, kurios tiesiog tarpsta jo fone, labiausiai paplitusios žmonių populiacijoje.

Miazmą galima vertinti kaip „užprogramuotą“ polinkį sirgti tam tikromis ligomis pagal tam tikrą scenarijų.

Sikozinėms ligoms (ligos, kurios gali atsirasti ir vystytis miazmai suaktyvėjus) priskiriamos:  „alergija“, šienligė – pavasarinė sloga, astma, atopinis dermatitas, karpos, polipai, tikai, hiperaktyvumo sindromas, diabetas, adenoidai, lėtinė sloga, anginos, ir pan.

Visų minėtų ligų gydymas be miazmo aktyvumo korekcijos (be homeopatinio antimiazmatinio gydymo) negali būti sėkmingas. Todėl nenuostabu, kad gydytojas homeopatas, atsižvelgdamas į sikozinį (miazmatinį) ligos pobūdį, patars Jums nors laikinai nedaryti jokių vakcinacijų.

Apibendrinant galima tvirtinti, jog homeopatams nepatinka vakcinos. Jos trukdo homeopatiniams vaistams maksimaliai atlikti savo funkcijas – gydyti. Tais atvejais, kada liga vystosi aktyvaus sikozinio miazmo fone, vakcinacija trukdys pasveikimui.

Ir toliau tęsiant vakcinaciją, išgydyti homeopatiškai, taip vadinamą „alergiją“ (astmą, alerginę slogą, dermatitą, dilgėlynę, karpas, kondilomas, tame tarpe sukeltu žmogaus papildomos virusu) neįmanoma!

Jūs turėsite pačios apsispręsti, skiepyti savo vaiką ar ne.

Homeopato patarimai visada turi būti rekomenduojamojo pobūdžio.

Išsamiau  apie skiepus, Čia (http://www.1796kotok.com/privivki.htm )

Onkologija

KLAUSIMAS

Ar galima homeopatiškai išgydyti vėžį?

ATSAKYMAS
Yra homeopatų, kurie gydo onkologinius ligonius ir tvirtina, kad kai kuriais atvejais net pavyksta juos išgydyti.

Mano nuomone, vėžinį auglį turi gydyti onkologai. Jiems tai seksis geriau. Ir kuo anksčiau bus  imtasi gydyti, tuo bus geriau. Negaiškite veltui laiko bandydami kitokį gydymą! Prarasto laiko nebesugrąžinsite!

Homeopatai gali ir turi gydyti ne pati auglį, o vėžinę būklę (vėžinę ligą). Auglys atsiranda neatsitiktinai. Visada žmogaus kūne yra tam tikros sąlygos, kurios „leidžia atsirasti“ negaliai. Deja, net  sėkming pašalinus auglį, priežastys lieka nepanaikintos. Nei onkologai, nei kitų specialybių gydytojai neužsiima pradinės vėžinės būklės korekcija. Polinkis augliui atsinaujinti lieka.

  Klasikinėje homeopatijoje polinkis onkologijai vadinamas – „vėžiniu miazmu“.

Teisingas  antimiazmatinis gydymas pašalina galimybę vėžiniam miazmui aktyvuotis. Tai itin naudinga žinoti asmenims, kurių genetikoje yra onkologinių ligų (gimnystėje jau buvo mononukleozių, diabeto ir onkosusrgimų atvejų).   

Empiriškai nustatytas faktas – antimiazmatinis homeopatinis gydymas – stabdo auglio recidyvo galimybę.

Biorezonansas

KLAUSIMAS

Kokį ryšį su homeopatija turi taip vadinamas „Biorezonansas“ (diagnostika pagal Folio metodiką arba Vegetacinis – rezonansinis testas)?

ATSAKYMAS
Atsakysiu nedvejodamas – su klasikine homeopatija biorezonansinis metodas (gydymas arba diagnostika) neturi jokio ryšio! Tai iš esmės skirtingi dalykai.

Kai kurie gydytojai ir ,,negydytojai“ (jų pasitaiko dažnai) taiko biorezonansinio testavimo metodus tam, kad parinktų gydymo būdus, tarp jų ir homeopatinį. Jie dažnai tvirtina, kad tik šios metodikos dėka galima parinkti pacientui itin tinkantį preparatą, kadangi matavimo prietaisas („diagnostinis“ aparatas) tiksliai „parodo“, ar šis vaistas tinka .

Hanemanas (homeopatinio metodo įkūrėjas) savo knygose tiksliai įvardijo homeopatinės gydymo sistemos principus.

Jeigu „homeopatinis“ gydymas buvo parinktas vadovaujantis kitais (ne Hanemano išvardintais) principais, tai iš esmės toks gydymas nelaikomas homeopatiniu, „homeopatija“ negali būti „atsakinga“ už tokio gydymo pasekmes.

Gydytojas, kuris savo kasdieninėje praktikoje nesivadovauja baziniais homeopatinės metodikos principais, nepaisant visų turimų diplomų – negali vadintis homeopatu.

Deja, Lietuvoje skirtumas tarp biorezonansinio ir homeopatinio gydymo metodų neakcentuojamas.

Tai labai klaidina pacientus. Jie ieško homeopato, o patenka pas „biorezonanso-terapeutą“ arba ateina pas homeopatą, o prašo „diagnostikos“ (testavimą). Situacija darosi vis sudėtingesnė dar ir dėl to, kad dažnai „biorezonanso-terapeutai“ vadina save „homeopatais“, nors savo darbe visai nesilaiko homeopatijos metodologijos.

Norėtųsi, kad išnyktų spekuliacijos aplink homeopatijos sąvoką, kadangi tai labai  kompromituoja metodiką!

Asmeniškai Aš esu visiškai tikras, kad šių metodikų – skirtingos sąvokos, skirtingi jų apibrėžimai bei metodai dėl to, kad kiekviena iš jų vadovaujasi specifiniais principais – kurie yra labai skirtingi!   

Šiandien situacija tokia, kad gydytojų, praktikuojančių klasikinį homeopatijos metodą, yra labai mažai.

Kaip atpažinti homeopatą – „klasiką“, skaityti Čia.